Siekiant projekto tikslų – plėtoti mokymosi krypčių pasirinkimo galimybes 14–19 metų mokiniams, individualizuojant ir diferencijuojant ugdymo turinį ir didinti mokinių pasirinkimo galimybes ir ugdymo turinio patrauklumą, atsižvelgiant į šiuolaikinio darbo pasaulio poreikius, kartu su projekto mokyklomis išbandomas ekspertų kuriamas ugdymo organizavimo modelis, skirtas 9–12 klasių mokiniams atsižvelgus į jų poreikius, galias ir polinkius, siejamas su dalykų programų ar jų modulių didesniu pasirinkimu. Vadovaujantis požiūriu, kad modulinis mokymas, tai – sistema, Projekte yra kuriamos ir išbandomos lietuvių kalbos, matematikos, žmogaus saugos ir sveikatos ugdymo, istorijos, geografijos ir gamtos mokslų (biologijos, chemijos, fizikos) bendrosios programos, suskirstytos moduliais, atitinkančiais 9–10 ir 11–12 klasių mokinių pasiekimų lygį, jų polinkius ir poreikius, siekiant padėti mokiniams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų, pasirinkti mokymosi kryptį ir/ar būsimą profesiją. Taip pat gamtos mokslų integruota modulių programa ir socialinių mokslų integruota programa 9–10 klasių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams, dorinio ugdymo (etikos, tikybos) modulių programos 11–12 klasių mokiniams.
Projekte buvo nutarta taikyti šiuolaikinėje tyrimo metodologijos literatūroje aprašomą K. Lewin pasiūlytą veiksmo tyrimo proceso modelį, padedantį atskleisti planavimo, veiksmų ir rezultatų sąryšingumą ir mechanizmus, skirtus kuriamų produktų proceso tobulinimui.
Skaidrėse „Veiksmo tyrimo logika“ pateikta medžiaga buvo pristatyta ir aptarta su projekto veiklų vedėjais, modulių programų su metodinėmis rekomendacijomis rengimo ekspertais kaip teorinis pagrindas Projekte vykdomo veiksmo tyrimo projekto rezultatų tobulinimui.
Trumpai aptariami trys etapai: išsiaiškinimas, kaita ir atnaujinimas. Pavyzdžiui, mūsų Projekto atveju, išsiaiškinus sutrikimus sistemoje, t.y. ieškant būdų kaip gerinti mokyklose vis dar netenkinamus pagrindinio bei vidurinio ugdymo rezultatus ir ugdymo kokybę, taip pat nustačius, kaip individai ar grupės suvokia pokyčių poreikį, sutarta, jog kuriami Projekto rezultatai reikalingi ir turi būti skirti ugdymo praktikos tobulinimui, pasitelkiant grįžtamąjį ryšį kaip komunikacijos pagrindą. Vadovaujantis tokia pačia logika, toliau aptarti kaitos ir atnaujinimo siekiai Projekte.
Mokyklų komandos pateikė ataskaitas apie Projekto vykdomas veiklas laisva forma aprašydamos ryškiausius pokyčius Projekto eigoje: apie poveikį mokiniams ir mokytojams, apie modulinio mokymo ypatumus, iškylančias problemas ir jų sprendimo būdus, apie mokytojus ir jų darbą bei patirtį mokant įvairių dalykų: matematikos, lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, biologijos, dorinio ugdymo, pilietinio ugdymo, verslumo ir darbo pasaulio pažinimo, technologijų, menų, taip pat apie dalykų integravimo ir intensyvinimą.
Skaidrėse „Veiksmo tyrimui iš mokyklų ataskaitų“ pateikti projekto mokyklų patirties aprašymai iš mokyklų ataskaitų, kurie tapo ugdymo organizavimo iliustracijomis ir padeda susidaryti vaizdą apie Projekto veiklų poveikį ugdymo proceso organizavimui Projekto mokyklose. 2 ir 3 skaidrėse pateikta Projekto mokyklų patirties išdėstymo skaidrėse tvarka ir žymėjimo spalvos, kurios padeda greičiau rasti norimą medžiagą apie pasirinktą mokyklą. Skaidrių pavadinimai apibendrina jose pateikiamą informaciją ar išbandomo dalyko pavadinimą. Siekiant autentiškos išraiškos, skaidrėse pateiktoje medžiagoje kalba netaisyta.
Veiksmo tyrimui iš mokyklų ataskaitų
