Ugdymo organizavimo 9–10 (1–2 gimnazijos) klasėse kaitos galimybės
Lietuvoje ir užsienyje pastaruoju metu vis aštriau keliamos ugdymo kokybės problemos. Visuomenė sutaria, kad ugdymas turi būti kokybiškas, kiekvienas mokinys galėtų atsiskleisti, ugdant būtų atsižvelgiama į jo individualius polinkius ir poreikius. Svarbiausiai išmokyti mokinius mokytis, mąstyti ir produktyviai dirbti. Kaip to pasiekti?
Projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ pirmo ir antro etapų veiklose pagrindinis dėmesys skiriamas ugdymo kokybės gerinimo būdų paieškai, išbandomi nauji ugdymo organizavimo modeliai, didinama ugdymo turinio įvairovė, ieškoma geriausių ugdymo individualizavimo ir mokymo diferencijavimo formų.
Mokyklos aktyviai įsitraukia į bendrųjų ugdymo planų atnaujinimą
Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Audronė Šuminienė, atstovaudama Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento specialistams, rengiantiems bendruosius ugdymo planus, aktyviai bendrauja ir glaudžiai bendradarbiauja su projekto mokyklomis daugiau kaip ketverius metus. Jos žodžiais tariant, projekto mokyklos padeda jausti mokyklų pulsą, veikia kaip darbo grupė – mokyklose patikrinamas bendrųjų ugdymo planų naujų idėjų gyvybingumas, mokyklų siūlymai praplėtė ugdymo planų nuostatas dėl mokyklos atsakomybės skirstant pamokų skaičių tarp dalykų, dėl laikinųjų grupių sudarymo mokymosi, švietimo pagalbai teikti ir/ar pasirenkamiems dalykams mokyti, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas. Bendradarbiaujant ir tariantis su projekto mokyklomis buvo apsispręsta bendruosiuose ugdymo planuose nenurodyti maksimalaus pamokų skaičiaus. Apsvarčius mokyklų siūlymą buvo priimtas sprendimas nurodytti tik privalomą minimalų pamokų skaičių Projekte parengtas Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 (Žin., 2008, Nr. 35-1260) mokykloms leidžia sudaryti sąlygas mokiniams pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus (BUP, 2013, p. 107). Didinant mokiniams pasirinkimo galimybes iškyla tvarkaraščio problema. Audronė Šuminienė pabrėžė: tvarkaraštis – mokiniui, o ne mokytojui. Mokymosi pasiekimų gerinimas ir individualizuota pagalba mokiniui išlieka prioritetiniu uždaviniu švietime. Labai svarbi mokinių mokymosi pasiekimų stebėsena Vieno projekto konsultanto žodžiais tariant – reikia pagauti vaiką prieš jam krentant.
Šiuo metu projekte dirbanti ekspertų grupė analizuoja ugdymo organizavimo gerąją patirtį ir jos pagrindu projektuoja ugdymo organizavimo 9–10 klasėse perspektyvas. Įžvalgomis dalijasi projekto ekspertas, Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas dr. Pranas Gudynas.
Ugdymo organizavimas: mokyklų savarankiškumo didinimas ir parama mokykloms
Bene svarbiausias ekspertų grupės darbas buvo išanalizuoti projekto mokyklų patirtį ugdymo organizavimo srityje. Kaip ir buvo tikėtasi, paaiškėjo, kad mokyklų pajėgumas siekti ugdymo kokybės labai priklauso nuo jų savarankiškumo lygio. Tos mokyklos, kurios turėjo daugiau savarankiško darbo patyrimo ir buvo užsibrėžusios aiškius tikslus pagerinti mokinių pasiekimus, sukurti patrauklią, motyvuojančią, mokinių poreikius tenkinančią ugdymosi aplinką, gerų rezultatų pasiekė sparčiau, nei tos, kurios aiškių tikslų ar ambicijų neturėjo. Manome, jog šis dėsningumas galioja visoms Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms. Taigi, esame įsitikinę, kad mūsų modeliuojami ugdymo organizavimo 9–10 klasėse pokyčiai pirmiausia turi priklausyti nuo mokyklos, kurioje jie įgyvendinami, savarankiškumo lygio.
Apibrėžiant mokyklos savarankiškumo sampratą rėmėmės projekto „Lyderių laikas“ parengtu Mokyklų savarankiškumo plėtotės gairių projektu (2012 – prieiga per internetą: <http://www.lyderiulaikas.smm.lt/lt/biblioteka/dokumentai/projekto/1961-mokykl-savarankikumo-pltots-gairs-projektas>).
Savo savarankiškumą darbais įrodžiusioms mokykloms nacionalinis lygmuo tiesiog turėtų suteikti daugiau laisvės mokyklos ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo srityse. Mažiau savarankiškoms mokykloms reikalinga intensyvi valstybės pagalba ir parama, nukreipta į savarankiškumo didinimą, kartu ir mokinių rezultatų gerinimą. Valstybės parama šiuo atveju turėtų pasireikšti tikslingu pedagogų kvalifikacijos ir administracijos vadybinių gebėjimų tobulinimu, įvairių polinkių ir poreikių 9–10 klasių mokiniams pritaikytų ugdymo programų, kartu su gerais vadovėliais ir kita mokymosi medžiaga, rengimu, mokyklų vidinės mokymo ir mokymosi kokybės stebėsenos ir vertinimo sistemos procedūrų ir įrankių arsenalo sukūrimu.
Nors gyvename informacinėje visuomenėje, bet Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose dar mažai išnaudojamos virtualaus mokymosi galimybės. Užsienyje daugelis mokyklų ugdymo procesui praturtinti plačiai naudoja virtualios mokymosi erdvės teikiamas galimybes, pratina mokinius naudotis nuotolinio mokymosi elementais, sumaniai panaudoja (ir mokinių informavimui, ir vertinimo duomenų analizei) naujos kartos elektroninius dienynus. Užsienio šalyse mokyklos plačiai naudojasi ir komercinių firmų virtualioje erdvėje teikiamu ugdymo turiniu, kuriam perteikti dažniausiai naudojami ugdymo organizavimo moduliais elementai.
Stebėsenos sistema ir ugdymo kokybės užtikrinimas
Šalies mastu sukurta objektyvesnė, aiškesniais kriterijais besiremianti mokinių pasiekimų vertinimo sistema padėtų patobulinti ir ugdymo praktikoje geriau suderinanti formuojamąjį ir apibendrinamąjį vertinimą, kokybiškiau konsultuoti mokinius, kai jiems iškyla pasirinkimo dilemos. Centralizuotai sukurta speciali 9–10 klasių mokinių mokymosi pasiekimų, pažangos ir ugdymo turinio pasirinkimų stebėsenos ir konsultavimo metodika padėtų išspręsti dar vieną svarbų uždavinį – paspartintų modernių kokybės užtikrinimo metodų diegimą mokykloje. Ši metodika padėtų mokytojams paaiškinti mokiniams, kad „lengviausio kelio“ pasirinkimas ribotų jų tolesnio mokymosi galimybes, ir padėti jiems siekti savo mokymosi tikslų.
Nacionaliniu lygmeniu strategiškai svarbiausiems mokomiesiems dalykams reikia parengti empiriškai pagrįstus mokinių pasiekimų aprašus išplaukiančius iš bendrųjų programų ir Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų Pasiekimų aprašai padėtų mokyklų bendruomenėms geriau suprasti, kokios kokybės mokinių pasiekimų siekiama. Kartu su aprašais reikia parengti ir mokinių mokymosi pasiekimų aprašų panaudojimo ugdymo procese rekomendacijas, pagal kurias mokyklos galėtų susikurti detalesnes mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijų sistemas ir pritaikyti pasiekimų vertinimo procedūras, elektroninius dienynus ir kt.
Stebėsenos sistema taip pat leistų mokyklos bendruomenei, be išorinių stebėtojų pagalbos, spręsti apie mokykloje įgyvendinamų naujovių naudą ir mokyklos daromą pažangą. Efektyviai dirbanti mokykla turi gebėti savarankiškai gauti patikimą grįžtamąjį ryšį apie savo darbo sėkmę. Prie ugdymo kokybės stebėsenos svariai galėtų prisidėti nuotolinio mokymosi sistemos elementų taikymas. Dalies privalomo ugdymo turinio, pavyzdžiui, namų darbų, apskaitos perkėlus į elektroninę erdvę, mokinių mokymosi stebėsena būtų veiksmingesnė, atsivertų galimybės suprasti, kaip mokinys mokosi, kas jam sekasi ir nesiseka.
Ugdymo turinio įvairovės užtikrinimas
Užsienio šalių patirtis rodo, kad daugiau galimybių aiškiai atskirti valstybės ir mokyklos atsakomybės sritis teikia pertvarkytas nacionalinis ugdymo turinys, išskiriant iš jo ugdymo turinio branduolį ir valstybės remiamą pasirenkamąją ugdymo turinio dalį. Tokiu tikslu, į ugdymo turinio branduolį paprastai įtraukiami ne tik svarbiausi akademiniai dalykai, formuojantys asmens raštingumo pagrindus, bet ir bendrųjų gebėjimų, ir kompetencijų ugdymui, ir rengimuisi karjerai skirti kursai. Ekspertų grupė rekomenduoja tokį ugdymo turinio pertvarkymą atlikti ir Lietuvoje.
Valstybės remiamas pasirenkamasis ugdymo turinys, visų pirma, turėtų būti nukreiptas į tradicinio mokyklinio ugdymo turinio gilinimą, plėtimą, pritaikymą įvairių poreikių mokiniams, gebėjimų įtvirtinimą, dalykų tarpusavio integravimą ir mokinių mokymą(si) tikslingai ir adekvačiai rinktis tolesnį mokymosi kelią. Valstybė pasirūpintų ir elektroninio turinio, skirto nuotoliniam mokymuisi, kūrimu. Ypač svarbu, kad kokybiškomis elektroninėmis priemonėmis būtų geriau aprūpinamos prastesnėse sąlygose dirbančios, mažiau savarankiškos mokyklos. Vertėtų pasvarstyti ir galimybę specifinių ugdymosi poreikių turintiems (gabiems ar patiriantiems tam tikrų mokymosi sunkumų) mokiniams sudaryti sąlygas dalį ugdymo turinio mokytis nuotoliniu būdu.
Ugdymo turinio struktūravimas
Analizuojant užsienio šių patirtį paaiškėjo, kad viena iš perspektyviausių ugdymo organizavimo formų yra modulinis mokymas. Ugdymo organizavimo moduliais efektyvumas labai priklauso nuo mokinių amžiaus, nuo to, kaip jie įvaldę įvairius mokymosi būdus – geriau tinka vyresniems ir labiau savarankiškiems nei 9 ir 10 (1 ir 2 gimnazijos) klasių14–16 metų mokiniams, kurių fizinė ir psichinė branda dar labai skirtinga. Todėl 9–10 klasėse būtų tikslinga taikyti ne visą modulinio mokymo sistemą, bet tik tam tikrus modulinio mokymo elementus, siejant juos su kitomis ugdymo kokybę ir mokymosi pasiekimus gerinančiomis priemonėmis. Pagrindinis tikslas būtų mokinius mokyti mokytis savarankiškiau, prisiimant daugiau atsakomybės už savo mokymosi rezultatus ir patiems organizuojant nemažą dalį savo mokymosi. Modeliuojant ugdymo organizavimo perspektyvas naudingiausia būtų remtis šiais modulinio mokymo elementais:
- dalykų programų suskaidymas į smulkesnius ugdymo turinio vienetus (akademinių
dalykų programų branduolius, privalomai pasirenkamus ir papildomus laisvai pasirenkamus akademinių dalykų modulius, integruotus pasirenkamuosius kursus, neakademinių dalykų modulius, dalykų turinio temas, dalinių kompetencijų pagrindu atskirtas santykinai savarankiškas dalyko programos dalis ir pan.) su aiškiais mokymo ir mokymosi uždaviniais, kiekvienam ugdymo turinio vienetui numatytu mokymo ir mokymosi laiku ir aiškiais, pagal pasiekimų lygius aprašytais mokinių pasiekimų vertinimo kriterijais;
- šiuolaikiškų mokymo ir mokymosi priemonių, skirtų moderniems ugdymo turinio vienetams (pvz., moduliams) įgyvendinti, parengimas;
- siūlymų, nusakančių, kaip mokinys gali rinktis atskirus ugdymo turinio vienetus pateikimas;
- apibendrinamojo vertinimo tvarkos, nusakančios, kaip įvertinti mokinio pasiekimus 9,
10 klasės ir šių klasių koncentro pabaigoje, sukūrimas.
Ugdymo organizavimo moduliais elementų taikymą mokykloje reikėtų glaudžiai sieti su mokyklos organizacine kultūra ir ypač – su mokyklos savarankiškumu. Ugdymo organizavimo moduliais elementų diegimas turėtų būti nevienodas skirtingose mokyklose ir priklausyti bent jau nuo mokyklos gebėjimų savarankiškai pasirinkti ir diegti ugdymo organizavimo naujoves. Stipresnės, savarankiškesnės mokyklos nesunkiai galėtų pačios pasirengti visą mokinių pasiekimų vertinimo kriterijų ir procedūrų sistemą, susikurti gana daug savo mokinių poreikius atitinkančių originalių kursų ir modulių. O ne tokios stiprios, mažiau savarankiškos mokyklos savo jėgomis pajėgtų tik įdiegti pas save centralizuotai sukurtą vertinimo kriterijų ir įrankių sistemą, atsirinkti ir prisitaikyti savo reikmėms nacionaliniu lygmeniu sukurtą ugdymo turinį. Todėl ekspertų grupė ir siūlo dvi ugdymo organizavimo moduliais alternatyvas. Pirmoji (1 lentelė) – skirta mažiau savarankiškoms (vidutinio ir silpno savarankiškumo), antroji (2 lentelė) – savarankiškoms mokykloms.
Valstybinių institucijų ir mokyklos glaudžiu bendradarbiavimu grindžiamas ugdymo
9–10 klasėse organizavimas taikant ugdymo organizavimo moduliais elementus
|
Mokykla |
Veiklos sritys |
Nacionalinis lygmuo |
|
• Vadovaudamasi nacionaline kokybės užtikrinimo sistema parengia ir įgyvendina kokybės užtikrinimo mokykloje tvarką. • Prisitaiko mokinių pasiekimų rodiklių ir kriterinių ribų sistemą. |
Ugdymo kokybės mokykloje užtikrinimas
|
• Reglamentuoja kokybės užtikrinimo sistemą mokykloje, nustato kokybės rodiklius, siekinius ir atskaitomybės tvarką. • Greta nacionalinės ugdymo kokybės stebėsenos, vykdo ir mokyklų darbo kokybės auditą (apimantį ir ugdymo organizavimo auditą), skirtą teikti grįžtamąjį ryšį vadovams ir mokytojams. • Planuoja ir vykdo mokytojų ir vadovų kompetencijų, būtinų efektyvesniam ugdymo organizavimui tobulinimo priemones. |
|
• Pagal nacionalinio lygmens nurodymus, suplanuoja ir vykdo ugdymo turinio (toliau UT) branduolio, nacionalinių ir savo mokyklos UT pasirinkimo galimybių bei rengimo karjerai priemonių ir valstybės numatytos pagalbos mokiniams įgyvendinimą. |
Mokyklos ugdymo turinys (UT) |
• Nustato privalomą UT branduolį 9–10 klasių mokiniams. • Reglamentuoja ir parengia nacionalinio lygmens privalomus ir privalomai pasirenkamuosius kursus/modulius, reikiamas mokymo priemones, diferencijavimo ir individualizavimo metodiką. Nustato, kad privalomo ir laisvo pasirinkimo galimybės (išskyrus I ir II užsienio kalbas) neviršija 10–15 % mokymosi krūvio. • Nustato nacionalines, standartines mokinių konsultavimo procedūras. • Kuria nacionalinę karjeros ugdymo priemonių sistemą. • Atlieka mokslinius tyrimus. |
|
• Vadovaujasi nacionaliniais pasiekimų vertinimo kriterijais ir reglamentais. • Vadovaudamasi nacionaliniais ugdymo proceso stebėsenos ir ugdymo individualizavimo reglamentais parengia ir įgyvendina mokyklos reglamentus. |
Ugdymo proceso struktūravimas ir organizavimas |
• Sukuria nacionalinę mokinių pasiekimų vertinimo kriterijų sistemą ir reglamentuoja mokinių pasiekimų vertinimą. • Reglamentuoja mokymosi pasiekimų ir pažangos stebėseną ir mokymosi pagalbos mokiniams sąlygas ir priemones. • Reglamentuoja mokinių UT pasirinkimo ir ugdymo individualizavimo galimybes. • Parengia tvarkaraščių sudarymo metodines rekomendacijas. |
|
• Parengia ir įgyvendina organizacinių priemonių sistemą mokymosi aplinkai gerinti. |
Mokymosi aplinka |
• Atlieka „mokyklų klimato“ stebėseną ir teikia mokykloms pagalbą ją gerinant. • Kuria nacionalinio lygmens virtualios mokymosi pagalbos tinklus mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Kuria virtualias mokymosi aplinkas, atitinkančias įvairius mokinių ugdymosi poreikius. |
|
• Rūpinasi ugdymo kokybei palankia mokyklos kultūra • Panaudoja visas darbo apskaitos ir apmokėjimo tvarkos galimybes pedagogų motyvacijai stiprinti. |
Būtinos vidinės ir išorinės sąlygos |
• Atlieka stebėseną ir teikia pagalbą gerinant mokyklos kultūrą. • Finansiškai remia mažas, bet tinklui reikalingas, mokyklas (jų skyrius). • Vykdo geram ugdymo organizavimui ir ugdymo kokybės gerinimui palankią vadovėlių politiką, nevengia inicijuoti reikiamus vadovėlius. • Parengia mokytojų darbo apskaitos ir darbo apmokėjimo tvarką, motyvuojančią mokytojus diegti organizavimo naujoves. |
Mokyklos bendruomenės vidiniais poreikiais grindžiamas ugdymo
9–10 klasėse organizavimas taikant ugdymo organizavimo moduliais elementus
|
Mokykla |
Veiklos sritys |
Nacionalinis lygmuo |
|
• Rūpinasi ugdymo kokybės užtikrinimu. Susikuria savo bendruomenės poreikiams pritaikytą gerai veikiančią kokybės užtikrinimo sistemą. • Į kokybės sprendimų priėmimą įtraukia mokyklos bendruomenės narius. |
Ugdymo kokybės mokykloje užtikrinimas |
• Teikia pagalbą ir rekomendacijas mokykloms. • Audito tikslu tampa kokybės užtikrinimo mokykloje sistemos gerinimas. • Mokykloms siūlo standartizuotus mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankius. |
|
• Savo mokinių poreikiams prisitaiko nacionaliniu lygmeniu parengtas programas ir mokymo metodikas. • Aktyviai kuria pasirenkamąjį ugdymo turinį (UT), atitinkantį specifinius mokyklos bendruomenės poreikius ir apimantį rengimą karjerai. |
Mokyklos ugdymo turinys (UT) |
• Parengia nacionalinius kokybės prioritetus atitinkantį UT branduolį ir privalomai pasirenkamąjį UT (programas, metodikas), kurį mokyklos gali prisitaikyti. Skleidžia gerąją patirtį. |
|
• Ugdymo kokybei užtikrinti susikuria savo mokyklos bendruomenės poreikius atitinkančią ugdymo organizavimo sistemą. • Leidžia mokiniams rinktis UT ir teikia jiems sistemingą pagalbą. • Susikuria pasiekimų vertinimo kriterijų ir procedūrų sistemą, kuri padeda vykdyti mokymosi stebėseną. • Susikuria mokyklos bendruomenės poreikius atitinkančią mokinių pasiekimų vertinimo sistemą. • Apsisprendžia dėl modulinio ir virtualaus mokymo elementų įgyvendinimo. |
Ugdymo proceso struktūravimas ir organizavimas |
• Nurodo reikalavimus UT branduolio ir privalomai pasirenkamo UT perteikimui. • Pereina prie trumpų, mokyklai laisvę suteikiančių bendrųjų ugdymo planų ir juos papildančių metodinių rekomendacijų. • Sukuria nacionalinę mokinių pasiekimų vertinimo kriterijų sistemą ir vertinimo metodines rekomendacijas mokykloms. |
|
• Sistemiškai įgyvendina organizacines priemones mokyklos klimatui gerinti ir efektyvesniam įrangos ir kabinetų panaudojimui, kad mokiniai galėtų rinktis UT. • Ugdymo organizavimui gerinti tikslingai naudoja IKT priemones (elektroninį dienyną, virtualią mokymosi aplinką ir kt.). |
Mokymosi aplinka |
• Teikia rekomendacijas, kaip gerinti mokymosi aplinką mokykloje, ir skleidžia mokyklų gerąją patirtį. • Stebi ir skatina elektroninių dienynų tobulinimą bei teikiamų galimybių panaudojimą. • IKT pagrindu kuria mokymosi pagalbos priemones mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. |
|
• Rūpinasi ugdymo kokybę skatinančia mokyklos kultūra. • Maksimaliai panaudoja esamas darbo apmokėjimo, mokyklos finansines ir kitas galimybes. • Išradingai naudojasi valstybės lygmeniu sukurtomis programomis (taip pat modulinėmis), mokymo ir metodinėmis priemonėmis. |
Būtinos vidinės ir išorinės sąlygos |
• Įteisina darbo apmokėjimo tvarką, motyvuojančią mokytojus diegti inovacijas ir ugdymo organizavimo naujoves. • Vykdo ugdymo kokybės gerinimui palankią vadovėlių/mokymo(si) priemonių (taip pat ir skaitmeninių) politiką. |
Kokybei palanki mokyklos kultūra
Analizuojant projekto mokyklų patirtį pastebėta, jog dažniau sėkmę patiria tos mokyklos, kurios išsiskiria brandesniu mokyklos administracijos ir mokytojų kolektyvo požiūriu į ugdymo kokybę, tvirtesnėmis ugdymo kokybės palaikymo tradicijomis. Labai svarbu, kad mokyklos kolektyvas taptų vieninga bendruomene, vienodai suprantančia mokyklos siekius. Vertėtų peržiūrėti mokytojų atestacijos nuostatus, kad jie taptų labiau orientuoti į mokytojų indėlį į bendrą mokyklos darbo rezultatų kokybę.
Netolygus ir neskatinantis mokyklų iniciatyvos siekti aukštesnės ugdymo kokybės finansavimas lemia, kad nemažai mokyklų pasirenka išgyvenimo, įvykių kultūros strategiją ir mažai rūpinasi ugdymo kokybe. Mokykloms turi būti kompensuojamos bent jau būtiniausios papildomos sąnaudos, kurių reikia į kokybę orientuotoms inovacijoms diegti. Projekto mokyklų patirties analizė atskleidė, jog kai kuriose mokyklose mokytojams tarifikuojamos 0,5–3,5 valandos (nepriklausomai nuo kontaktinių valandų skaičiaus per savaitę) už šiuos darbus: darbų planavimą, renginių organizavimą, ruošimąsi renginiams, metodinę veiklą, projektų rengimą ir dalyvavimą projektų veikloje, už mokyklos veiklos įsivertinimą, informacinių komunikacinių technologijų diegimo koordinavimą, vadovavimą bendrabučiui, mokomosioms dirbtuvėms, laboratorijoms, vadovavimą meno kolektyvui, turinčiam meninio pajėgumo kategoriją ir kitus darbus. Valandų skaičių, konkretų darbą ir laikotarpį, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas. Tokia praktika pasiteisina.
Nepamokinės (popamokinės) veiklos organizavimas
Nemažai galimybių gerinant mokinių pasiekimus galima atrasti derinant pamokinės ir popamokinės veiklos tikslus. Neformalus ugdymas mokyklose dažnai tarnauja fasadinei kultūrai, nelabai aiški jos ugdomoji paskirti. Popamokinė veikla dažnai suprantama tik kaip mokinių laisvalaikio praleidimo būdas. Tačiau ji veikla gali būti nukreipta į mokymąsi, pasiekimų gerinimą, individualių ugdymosi poreikių tenkinimą ir kurti didelę ugdymo proceso pridėtinę vertę. Mes siūlome mokyklos lygiu suderinti formalųjį ir neformalųjį ugdymą, pastiprinant formalųjį ugdymą neformaliuoju, užtikrinant mokinio pasirinktos mokymosi krypties nuoseklų tęstinumą. Taip pat reikia ieškoti galimybių užskaitant neformaliojo mokinių ugdymosi pasiekimų rezultatus.
Teritorinės mokyklų asociacijos
Užsienio šalių patirtis, pavyzdžiui, Suomijos bendrojo ugdymo įgyvendinimas, rodo, kad valstybė finansuoja daugybę nedidelių, mišrių mokyklų ir universitetų projektų, kurių tikslas – kurti inovacijas ir diegti jas mokyklose, vadovaujant mokslininkams. Paprastai tokiuose projektuose dalyvauja ne daugiau kaip dešimt mokyklų. Be to, daugelis Suomijos savivaldybių padeda mokykloms kooperuotis, teikiant mokiniams pasirenkamąjį ugdymo turinį, taip pat kooperuotis ir su profesinėmis mokyklomis, padeda užmegzti ryšius su darbo pasauliu, o kartais pačios savivaldybės siūlo savo sukurtus ugdymo turinio pasirinkimus.
Lietuvoje panašiais principais pradedant nedideliais bandomaisiais projektais, skirtais mokinių pasirinkimo galimybių didinimui ir mokymosi konteksto įvairinimui, būtų panaudojamos ne tik atskirų mokyklų, bet ir kitų greta (toje pačioje teritorijoje) veikiančių ugdymo įstaigų sukuriamos galimybės. Tuo tikslu, savivaldybės galėtų padėti mokykloms sutartiniu pagrindu koordinuoti savo veiklą arba kurti teritorines mokyklų asociacijas, kurių paskirtis būtų kokybiškų ugdymo pasirinkimo galimybių mokiniams didinimas.
