ĮVADAS
Viešoje erdvėje labai dažnai išsakoma problema, kad šalies bendrojo ugdymo mokyklose teikiamo pagrindinio ugdymo kokybė neatitinka šiuolaikinio darbo pasaulio poreikių, o mokyklas baigę mokiniai nesirenka darbo pasauliui reikalingų profesijų. Kaip įrodymai pasitelkiama informacija apie pernelyg mažą Lietuvos ūkio plėtrą, didelį jaunimo nedarbą ir dėl to išaugusią emigraciją, kai tuo pat metu šalies įmonėms trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Labai dažnai problemos priežastimi įvardijami ir neadekvatūs jaunuolių lūkesčiai, noras įstoti į aukštąsias mokyklas (tik į populiarias specialybes) ir nenoras ar net negebėjimas jose mokytis. Gilesnės šios problemos priežastys glūdi pačioje švietimo sistemoje, kuri pernelyg lėtai reaguoja į verslo pasaulio iššūkius, nesudaro tinkamų prielaidų ir sąlygų mokyklų partnerystės ryšiams su verslo įmonėmis, nes ugdymas nėra pakankamai orientuotas į rezultatą, per mažos mokinių pasirinkimo galimybės 9-10 klasėse, o mokinių aspiracijos ir pasiekimai bei pažanga yra nepakankamai aukšti, kartais neadekvatūs, ne visada atitinkantys mokinių poreikius ir gebėjimus. Problemą stiprina ir tai, kad švietimo vadybininkai ir pedagogai, planuodami ugdymo tikslus ir uždavinius, tarsi užmiršta, kad aukštasis išsilavinimas nėra ir negali būti svarbiausias siektinas ugdymo rezultatas. T.y., užmirštama, kad ugdymas turi būti kokybiškas visais atvejais ir kiekvieno mokinio atžvilgiu, nepriklausomai nuo gebėjimų ir ugdymosi poreikių. Siekiant keisti susiklosčiusią situaciją derėtų paieškoti ir „paslėptų“ galimybių, kurios kartais atrodo ne tokios akivaizdžios. Tokios „paslėptos“ galimybės galėtų būti įvairūs ugdymo organizavimo būdai, susiję su vidine mokyklos bendruomenės motyvacija pritraukti ir išlaikyti mokinius, tenkinti mokinių ugdymosi poreikius ir polinkius, diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą, t.y. užtikrinti kiekvieno mokinio sėkmingą mokymąsi ir pažangą užtikrinančias individualias galimybes, užmegzti ir plėtoti ryšius su verslo įmonėmis, ugdyti mokinių verslumą ir kt.
Ką rodo PROEKTE dalyvaujančių mokyklų praktika? Rengiantis modeliuoti ugdymo organizavimo moduliais alternatyvas, padėsiančias spręsti aktualias praktines problemas, kylančias dėl:
ribotų mokymosi krypties pasirinkimo galimybių 14-19 metų mokiniams;
ugdymo programų neatitikimo darbo rinkos, žinių ekonomikos, visuomenės poreikiams;
nepakankamo mokymosi patrauklumo, prieinamumo bei nepakankamos ugdymo kokybės, buvo atlikta projektuose „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ (I etapas, 2005–2008 m.) ir „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“ (II etapas, 2009–2012 m.) dalyvavusių mokyklų (toliau tekste PROJEKTE dalyvavusių mokyklų) praktikos organizuojant modulinį mokymą analizė, parengtos išvados ir rekomendacijos (žr. 1 priedą), kuriomis remiamasi teikiant alternatyvius siūlymus. Sunku vienareikšmiškai atsakyti, ar dalies mokyklų dalyvavimas PROJEKTE gali reikšmingai prisidėti visoje šalyje sprendžiant aukščiau išsakytas problemas. Galbūt ugdymo organizavimo alternatyvų modeliavimas padės nuo problemų pereiti prie idėjų, kaip jas spręsti, ne tik ieškoti atsakymų, bet ir juos rasti.
Pagrindinis ugdymo organizavimo moduliais alternatyvų modeliavimo tikslas – gerinti 9-10 klasių mokinių pasiekimus, padėti jiems geriau pasirengti šiuolaikiniam gyvenimui. Suprantama, kad gerinti mokinių pasiekimus paprastai siūloma gerinant ugdymo kokybę. To gali būti siekiama įvairiais būdais.
Nagrinėjant Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų patirtį bei įvairių šalių švietimo sistemų ypatybes pastebėta, jog tinkamai pritaikytas ugdymo organizavimas moduliais gali turėti teigiamos įtakos ugdymo kokybei. Šią įtaką būtų galima paaiškinti remiantis esminėmis modulinio mokymo ypatybėmis, kurios pasireiškia mokymo ir mokymosi lankstumu, aiškios struktūros ugdymo organizavimo forma ir savarankiškam mokymuisi pritaikytais moduliais, taip pat, remiantis teoriniais modulinio mokymo principais, tokiais kaip ugdymo turinio struktūravimas į savarankiškus elementus, dinamiškumas – transformuojant ir papildant turinį naujais moduliais, orientavimasis į tarpdalykinių ryšių stiprinimą, žinių taikymo bei panaudojimo galimybes, lankstumas individualizuojant ugdymo turinį, metodus ir mokymosi tempą, besimokančiojo sąmoningumas ir aktyvumas, orientuotas į mokymosi rezultatus, tinkamų sąlygų besimokančiajam sudarymas, pasiekimų vertinimo/įsivertinimo aiškumas ir kiti principai bei prielaidos, užtikrinančios aukštesnę ugdymo kokybę ir geresnius mokymosi rezultatus.
Modulinio mokymo idėjos ir įvairūs elementai yra sėkmingai išbandyti įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, tačiau pastebėta, jog ugdymo organizavimo moduliais sėkmingumas priklauso nuo daugelio aplinkybių, o ypač, nuo mokinių amžiaus (geriau tinka vyresniems ir savarankiškesniems).
Taip pat, būtina pastebėti, kad modeliuojant alternatyvas iš esmės buvo laikomasi svarbiausių švietimo dokumentuose nusakytų principinių nuostatų ir pabrėžiant, jog modulinis mokymas bendrojo ugdymo mokykloje turėtų būti organizuojamas remiantis šiais principais:
• nuoseklumu ir individualumu, t.y. požiūriu į mokymo organizavimą kaip ilgalaikį procesą, kurio metu vienos ugdymo formos derinamos ir jungiamos su naujomis, atsižvelgiant į besimokančiųjų poreikius ir galimybes;
• kontekstualumu, t.y. tam tikro konkretaus konteksto paisymu, atsižvelgiant į konkrečią instituciją (klasę, grupes ir pan.), šalies socialines – ekonomines tendencijas;
• holistiškumu, t.y. ugdymo organizavimo formų tarpusavio derme siekiant visybiško asmenybės ugdymo;
• kaita, t.y. natūralia ugdymo formų dinamika atsižvelgiant į esamą ugdymo institucijų decentralizaciją, savarankiškumo laipsnį ir pan.
• atsakomybe ir savarankiškumu, t.y. kiekvienos ugdymo institucijos prisiimama atsakomybe už ugdymo proceso organizavimą ir jo įtakojamus mokymosi rezultatus, atsižvelgiant į kiekvienos ugdymo institucijos savarankiškumo laipsnį.
Siekiant užsibrėžto pagrindinio tikslo – gerinti 9-10 klasių mokinių pasiekimus – ir atsižvelgiant į šiame koncentre besimokančių mokinių galimybes ir poreikius, manoma esant prasminga pasiūlyti šalies švietimo politikams ir bendrojo ugdymo mokykloms apsvarstyti dvi pagrindinio ugdymo (9-10 klasėse) organizavimo moduliais alternatyvas, t.y. šiame koncentre taikyti tam tikrus modulinio mokymo elementus, siejant juos su kitomis ugdymo kokybę ir mokymosi pasiekimus pagerinsiančiomis priemonėmis.
Aukščiau paminėtas esminis tikslas ir toliau išvardyti uždaviniai turi lemti, kokios ugdymo organizavimo moduliais priemonės ir kaip turi būti įgyvendinamos Lietuvos švietimo sistemoje.
Ugdymo organizavimo moduliais uždaviniai:
• efektyviau organizuoti ir geriau individualizuoti mokymąsi;
• didinti mokinių motyvaciją ir atsakomybę už savo mokymosi rezultatus;
• mokyti mokinius įsivertinti ir savarankiškai mokytis, padėti jiems rengtis tolesniam mokymuisi ir karjerai;
• spartinti inovacijų diegimą mokyklinėje praktikoje.
Užsienio šalių ugdymo organizavimo 9-10 klasėse analizė ir PROJEKTE sukaupta patirtis rodo, kad tikro, nesupaprastinto ugdymo organizavimo moduliais visiems šalies mokiniams šiame koncentre dar nėra prasmės taikyti, nes mokiniai tokiam mokymuisi dar nėra pilnai subrendę ir pasirengę. Prasminga taikyti tik tam tikrus ugdymo organizavimo moduliais elementus, kurie padėtų mokiniams pasirengti tolesniam mokymuisi, leistų efektyviau įgyvendinti specifinius ugdymo tikslus tokius, kaip tradicinių mokomųjų dalykų pasiekimų gerinimas, bendrųjų gebėjimų ugdymas bei savo tolesnio mokymosi ir karjeros kelio pasirinkimas.
Be to, tinkamai parinkti ugdymo organizavimo moduliais elementai galėtų padėti paspartinti tokių svarbių ugdymo naujovių, kaip 1) didesnis ugdymo pritaikymas individualiems mokinių poreikiams, 2) formuojamojo vertinimo stiprinimas ar mokymasis mokytis virtualioje erdvėje, įgyvendinimą. Taip pat tokie elementai padėtų mokytojams naujovių „mokytis veikiant“, naudojant moderniai parengtus modulius ir jiems pritaikytas šiuolaikiškas mokymo priemones, o ne vien tik teoriškai.
Šiame dokumente ugdymo organizavimo moduliais elementų taikymas suprantamas kaip:
- dalykų programų suskaidymas į smulkesnius ugdymo turinio vienetus (akademinių dalykų programų branduolius, privalomai pasirenkamus ir papildomus laisvai pasirenkamus akademinių dalykų modulius, integruotus? pasirenkamuosius kursus, neakademinių dalykų modulius, dalykų turinio temas, dalinių kompetencijų pagrindu atskirtas santykinai savarankiškas dalyko programos dalis ir pan.) su aiškiais mokymo ir mokymosi uždaviniais, kiekvienam ugdymo turinio vienetui numatytu mokymo ir mokymosi laiku ir aiškiais, pagal pasiekimų lygmenis aprašytais mokinių pasiekimų vertinimo kriterijais;
- šiuolaikiškų mokymo ir mokymosi priemonių, parengtų moderniai parengtiems ugdymo turinio vienetams (pvz., moduliams) parengimas;
- taisyklių, nusakančių, kaip mokinys gali rinktis atskirus ugdymo turinio vienetus, nustatymas;
- apibendrinamojo vertinimo tvarkos, nusakančios, kaip įvertinti mokinio pasiekimus 9, 10 klasės ir šių klasių koncentro pabaigoje, sukūrimas.
Dalykų programų suskaidymas ir ugdymo turinio vienetų išskyrimas nereiškia, kad visas ugdymo turinys 9-10 klasėse būtinai turėtų būti suskirstytas į vienodos trukmės modulius, kad visi išskirti ugdymo turinio vienetai būtų labai savarankiški, kad ugdymo turinio vienetai būtų sukurti dalinių kompetencijų pagrindu ir pan. Kitaip tariant, ugdymo organizavimo moduliais elementų taikymas dar nėra modulinis mokymas, atitinkantis pilnaverčiam moduliniam mokymui keliamus reikalavimus.
Ugdymo organizavimo moduliais elementų taikymą mokykloje reikėtų glaudžiai sieti su mokyklos organizacine kultūra ir ypač – su mokyklos savarankiškumu. Ugdymo organizavimo moduliais elementų diegimas turėtų būti nevienodas skirtingose mokyklose ir priklausyti bent jau nuo mokyklos gebėjimų savarankiškai pasirinkti ir diegti ugdymo organizavimo naujoves. Stipresnės, savarankiškesnės mokyklos nesunkiai galėtų pačios pasirengti visą mokinių pasiekimų vertinimo kriterijų ir procedūrų sistemą, susikurti gana daug savo mokinių poreikius atitinkančių originalių kursų ir modulių. Tuo tarpu ne tokios stiprios, mažiau savarankiškos mokyklos savo jėgomis pajėgtų tik įdiegti pas save centralizuotai sukurtą vertinimo kriterijų ir įrankių sistemą, atsirinkti ir prisitaikyti savo reikmėms nacionaliniu lygmeniu sukurtą ugdymo turinį. Todėl ekspertų grupė ir siūlo dvi ugdymo organizavimo moduliais alternatyvas . Pirmoji – skirta mažiau savarankiškoms (vidutinio ir silpno savarankiškumo), antroji – savarankiškoms mokykloms.
Remiantis mokyklų savarankiškumo plėtotės gairių projektu2, mokyklos savarankiškumas suprantamas kaip – teisė nepriklausomai nusistatyti ir įtvirtinti savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su partneriais, ugdymo programas, spręsti kitus mokyklos veiklos klausimus. Mokyklų savarankiškumo plėtotės gairių projekte apibrėžtos šios mokyklų savarankiškumą apibūdinančios sąvokos3:
Savarankiška mokykla – bendruomeninė savivaldos pagrindais besitvarkanti mokykla. Mokykla inicijuoja, priima ir įgyvendina sprendimus visose veiklos srityse. Savarankiškos mokyklos ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (savininko, dalyvių susirinkimo) santykiai grindžiami pasitikėjimu ir bendradarbiavimu.
Vidutinio savarankiškumo mokykla – iš dalies savarankiškai inicijuoja, priima ir įgyvendina sprendimus. Vidutinis savarankiškumas reiškia, kad mokyklos sprendimai suderinami su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (savininku, dalyvių susirinkimas) arba gaunamas jos pritarimas sprendimams iki jų priėmimo arba prieš pradedant juos įgyvendinti.
1 Esminės siūlomų alternatyvų idėjos buvo aptariamos ir nagrinėjamos su švietimo politikais, vadybininkais ir ekspertais, PROJEKTE dalyvaujančių mokyklų koordinatoriais, kitais švietimo bendruomenės atstovais. Ugdymo organizavimo moduliais aprašų projektai buvo tobulinami atsižvelgiant į nagrinėjamus strateginius švietimo politikos dokumentus, užsienio šalių patirtį.
2 Mokyklų savarankiškumo plėtotės gairės: projektas (2012). Prieiga per internetą:
http://www.lyderiulaikas.smm.lt/lt/biblioteka/dokumentai/projekto/1961-mokykl-savarankikumo-pltots-gairs-projektas.
3 Ten pat.
teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (savininku, dalyvių susirinkimas) arba gaunamas jos pritarimas sprendimams iki jų priėmimo arba prieš pradedant juos įgyvendinti.
Silpno savarankiškumo mokykla yra ta mokykla, kurią tiesiogiai valdo mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (savininkas, dalyvių susirinkimas) ir (arba) mokyklos priimami sprendimai derinami su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (savininku, dalyvių susirinkimu) arba gaunamas jos pritarimas sprendimams priimti arba įgyvendinti.
Kadangi aukščiau paminėtos Mokyklų savarankiškumo gairės švietimo politikų ir ekspertų dar gali būti koreguojamos, šiame dokumente naudojamos sąvokos ateityje turėtų būti traktuojamos taip, kaip tai bus patvirtinta galutiniame gairių variante.
Šiame dokumente, atsižvelgiant į PROJEKTE sukauptą patirtį, pedagogų, vadybininkų ir švietimo politikų išsakytas nuomones, atliktą papildomą užsienio šalių patirties ir teisinių dokumentų analizę, pateikiama pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies ugdymo organizavimo moduliais aprašo projekto dvi alternatyvos.
